Akvariumo gyventojai
„Mega“ akvariume gyvena daugiau nei 800 tropikinių žuvų, priklausančių 30 skirtingų rūšių, kilusių iš Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynų, Raudonosios, Viduržemio, Karibų jūrų. Akvariume įrengti koralai atvežti iš Pietų Afrikos Respublikos. Jame gyvena ir šeši Karibų jūros rykliai, užaugantys iki 2 m ilgio.
Juodapelekis rifinis ryklys
Carcharhinus melanopterus
Klasė: plokštėtažiaunės žuvys (lot. Elasmobranchii)
Būrys: pjūkladančiai rykliai (lot. Carcharhiniformes)
Šeima: mėlynieji rykliai (lot. Carcharhinidae)
Maksimalus dydis: 200 cm TL;
Aplinka: rifų; nuolatinės migracijos iš gėlo vandens į sūrų ar atgal; sūroka; jūrinė; gylis siekia nuo 20 iki 75 m
Klimatas: subtropinis; 36˚N – 28˚S
Paplitimas: Indijos-Ramusis vandenynai: Raudonoji jūra ir rytų Afrika iki Havajų salų ir Tuamoto Archipelago salos. Neaptinkama arba aptinkama labai retai – daugiau rytinėse grupėse, taip pat rytinėse Viduržemio jūros baseino grupėse, rytiniame Viduržemio jūros baseine (įskaitant Sueco kanalą).
Biologija: aptinkamos pavienės arba mažose grupelėse. Mėgsta žuvis, bet taip pat maitinasi vėžiagyviais, cefalopodais ir kitais moliuskais.
Baltapelekis rifinis ryklys
Triaenodon obesus
Klasė: plokštėtažiaunės (lot. Elasmobranchii)
Būrys: pjūkladančiai rykliai (lot. Carcharhiniformes)
Šeima: mėlynieji rykliai (lot. Carcharhinidae)
Maksimalus dydis: 213 cm TL;
Aplinka: rifų; jūrinė; gylis siekia nuo 1 – 330 m
Klimatas: tropinis; 29°N - 30°S, 33°e - 77°w
Paplitimas: Indijos-Ramusis vandenynai: Raudonoji jūra bei rytų Afrika iki Indonezijos ir Arafuros jūros, į šiaurę iki Ryukyu ir Ogasavaros salų, į pietus iki Naujojo Pietų Velso (Australija), Naujoji Kaledonija ir Australų bei Pitkairnų salos; visa Mikronezija. Rytų Ramusis vandenynas: Kokos ir Galapagų salos, Panama iki Kosta Rikos.
Biologija: lėtas, gyvena lagūnose bei rifuose nusidriekusiuose į jūrą, kur dienos metu dažnai aptinkamas pasislėpęs urvuose arba po koraliniais rifais, arba paprasčiausiai ant smėlėto dugno ar kanale. Suaktyvėja nakties metu ar per laikotarpį tarp potvynio ir atoslūgio stiprių srovių teritorijose. Maitinasi dugniniais gyvūnais tokiais kaip žuvimis, aštuonkojais, langustais ir krabais. Gyvavedis. Nuplaukia maždaug nuo 0,3 iki 3 km apie vienerių metų laikotarpyje. Retai puola žmones, tačiau iš tikro pavojingas ypatingai kai persmeigiamas ietimi. Tikriausiai sugaunamas visur, kur sutinkamas. Vada: nuo vieno iki penkių 60 cm jaunikliai.
Mėlynjuostis angelas 
Pomacanthus annularis
Klasė: Actinopterygii (stipinpelekės)
Būrys: Perciformes (ešeržuvės)
Šeima: Pomacanthidae (angelų)
Maksimalus dydis: iki 45 cm
Aplinka: rifų, gylis iki 30 m
Klimatas: tropinis
Paplitimas: aptinkamos rytinėse Afrikos pakrantėse iki Indonezijos ir nuo Naujosios Gvinėjos iki Naujosios Kaledonijos, į šiaurę iki pietinės Japonijos dalies.
Biologija: jaunikliai yra juodi su baltomis ir juodomis juostomis ant šonų. Suaugę tampa rudi su auksiniu atspalviu bei ryškiomis horizontaliomis linijomis, einančiomis nuo krūtinės pelekų iki paskutinės dalies nugaros peleko. Dvi simetriškos linijos per veidą. Uodegos pelekas yra baltas su geltonu kraštu. Gyvena priekrantės rifuose iki 30 metrų gylyje, nors jaunikliai gyvena sekliose vietose, kur ant uolų auga dumbliai ar yra mirusių koralų. Suaugusios žuvys dažnai gyvena poromis. Maitinasi pintimis ir gaubtagyviais.
Geltonšonis angelas
Pomacanthus maculosus
Klasė:stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: angelžuvinės (lot. Pomacanthidae)
Maksimalus dydis: 50 cm SL;
Aplinka: rifų; ne migracijos; jūrinė; gylis siekia nuo 4 iki 50 m
Klimatas: tropinis; 13˚S
Paplitimas: Vakarų Indijos vandenynas: Raudonoji jūra, Persų įlanka apie Omaną mažiausiai iki 13˚S.
Biologija: dažniau dumblinose rifų teritorijose negu gausiai apaugusiose koralais.
Tamsusis angelas
Pomacanthus paru
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: angelžuvinės (lot. Pomacanthidae)
Maksimalus dydis: 41,1 cm TL;
Aplinka: rifų; ne migracijos; jūrinė; gylis siekia nuo 3 iki 100 m
Klimatas: tropinis; 30˚N – 23˚S
Paplitimas: Vakarų Atlanto vandenynas: Florida, JAV ir Bahamų salos iki Brazilijos. Taip pat Meksikos įlanka ir Karibų jūra, įskaitant Antilų salas. Rytų Atlanto vandenynas: nuo Askensiono salos ir Šv. Pauliaus uolų.
Biologija: dažni sekliuose rifuose. Paprastai porose, dažnai šalia jūros vėduoklių. Maitinasi pintimis, dumbliais, samanų gyviais, zoantariais, gorgonais (koralai raguotais griaučiais) bei gaubtagyviais.
Arabinė chirurgžuvė, arabinis chirurgas 
Acanthurus sohal
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: chirurgžuvinės (lot. Acanthuridae)
Maksimalus dydis: 40 cm TL
Aplinka: rifų; jūrinė.
Klimatas: tropinis; 24–30˚ C
Paplitimas: Vakarų Indijos vandenynas: Raudonoji jūra iki Persijos įlankos.
Biologija: rūšis dažnai aptinkama rifų galuose, nusidriekusiuose į jūrą, kur mažai bangų. Maitinasi įvairiais dumbliais, daugiausia sargasais bei smulkiais siūliniais žaliaisiais dumbliais.
Mėlynasis chirurgas
Paracanthurus hepatus
Klasė: Actinopterygii (stipinpelekės)
Būrys: Perciformes (ešeržuvės)
Šeima: Acanthuridae (chirurgžuvės)
Maksimalus dydis: 31 cm
Aplinka: rifų; jūrinė; gylis siekia nuo 2 iki 40 m
Klimatas: tropinis; 24 – 26°C; 30°Š - 25°P
Paplitimas: Indijos-Ramusis vandenynai: rytų Afrika, įskaitant Maskarenų salas iki Kiribačio, į šiaurę iki pietų Japonijos, į pietus iki pietų Didžiojo Barjerinio Rifo, Naujosios Kaledonijos bei Samoa.
Biologija: aptinkami švariose, srovių sudarytose jūrinių rifų terasose. Pajutusios pavojų staigiai pasislepia tarp koralų. Maitinasi zooplanktonu.
Penkiajuostis chirurgas 
Acanthurus triostegeus
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: chirurgžuvinės (lot. Acanthuridae)
Maksimalus dydis: 27 cm TL
Aplinka: rifų; jūrinė; gylis siekia nuo 0–90 m
Klimatas: tropinis; 24 – 26˚ C; 30˚ N – 30˚ S
Paplitimas: Indijos-Ramusis vandenynai: ištisai visoje teritorijoje, išskyrus jūras aplink Arabijos pusiasalį. Rytų Ramusis vandenynas: Kalifornijos žemutinė įlanka iki Panamos, Revilagigedo salos, Kokos sala, Klipertono sala ir Galapagus salos.
Biologija: gyvena rifuose ir akmenuotame dugne. Maitinasi naktimis moliuskais, echinodermomis, anelidais ir vėžiagyviais.
Keturdyglė chirurgžuvė
Naso lituratus
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: chirurgžuvinės (lot. Acanthuridae)
Maksimalus dydis: 46 cm;
Aplinka: rifų; jūrinė; gylis siekia iki 90 m
Klimatas: tropinis; 24 - 26˚C, 30˚Š – 23˚P; 35˚Š – 30˚P
Paplitimas: Ramusis vandenynas: Honšu sala, Japonija į pietus iki Didžiojo barjerinio rifo ir Naujosios Kaledonijos; į rytus - Okeanija iki Havajų salų.
Biologija: aptinkamos koralinių, akmenuotų ar į jūrą nusidriekusių rifų bei lagūnų sąnašynų teritorijose. Dažniausiai maitinasi lapiniais rudaisiais dumbliais (Sargassum ir Dictyota). Kartais aptinkamos didelėmis grupėmis.
Linijinis chirurgas 
Acanthurus lineatus
Klasė: Actinopterygii (stipinpelekės)
Būrys: Perciformes (ešeržuvės)
Šeima: Acanthuridae (chirurgžuvinės)
Maksimalus dydis: 38 cm
Aplinka: rifų; jūrinė
Klimatas: tropinis; 24 – 30°C; 25°Š - 30°P
Paplitimas: Indijos-Ramusis vandenynai: rytų Afrika, įskaitant Maskarenų salas iki Havajų, Markizų bei Tuamoto salų, į šiaurę iki pietų Japonijos, į pietus iki Didžiojo barjerinio rifo ir Naujosios Kaledonijos.
Biologija: Gyvena banguotose neapsaugotų jūrinių rifų zonose. Žolėdžiai, bet taip pat minta ir vėžiagyviais. Nuodingas uodegos spyglys gali smarkiai sužeisti.
Geltonasis chirurgas
Zebrasoma flavescens
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: chirurgžuvinės (lot. Acanthuridae)
Maksimalus dydis: 20.0 cm TL
Aplinka: rifų; jūrinė; gylis siekia nuo 2 iki 46 m Klimatas: tropinis; 24 - 28°C; 30°N - 15°N
Paplitimas: Ramusis vandenynas: Ryukyu, Marianos, Maršalo, Markuso, Wake bei Havajų salose, taip pat prie Floridos krantų vakarų centriniame Atlanto vandenyne.
Biologija: Aptinkami koralais turtingose lagūnų teritorijose ir į jūrą nusidriekusiuose rifuose. Maitinasi siūliniais dumbliais.
Dryžoji zebrinukė
Zebrasoma desjardinii
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: chirurgžuvinės (lot. Acanthuridae)
Maksimalus dydis: 40 cm TL;
Aplinka: rifų; jūrinė;
Klimatas: tropinis;
Paplitimas: Indijos vandenynas: Raudonoji jūra į pietus iki Natalio, pietų Afrika bei į rytus iki Indijos, Java ir Kokosų-Kylingo salos, bet nesiekia Kalėdų salos.
Biologija: Aptinkamos lagūnose ir į jūrą nusidriekusiuose rifuose bei siekia 30 m gylį; jaunikliai sutinkami apsaugotose vidinėse rifo teritorijose.
Auksauodegė zebrinukė
Zebrasoma xanthurum
Šeima: chirurgžuvinės(lot. Acanthuridae)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Maksimalus dydis: 22 cm
Aplinka: rifų; jūrinė; gylis siekia iki 20 m.
Klimatas: tropinis; 24°Š - 28°P.
Paplitimas: Vakarų Indijos vandenynas: Raudonoji jūra iki Persijos įlankos.
Biologija: Dažnai aptinkamos grupėse koralais turtingose teritorijose arba ant akmenuoto dugno. Dantys - maži ir gausūs, rykliniai, pritaikyti maistui, susidedančiam iš siūlinių dumblių.
Ilgapelekis drugelis vėliavnešys 
Heniochus acuminatus
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: drugelinės (lot. Chaetodontidae)
Maksimalus dydis: 25 cm TL;
Aplinka: rifų, jūrinė; gylis siekia nuo 2 iki 75 m
Klimatas: tropinis; 30˚N - 35˚S
Paplitimas: Indijos-Ramusis vandenynai: rytų Afrika ir Persų įlanka iki Bendruomenės salų; į šiaurę iki pietų Japonijos, į pietus iki Lordo Howe salos.
Biologija: gyvena giliose ir apsaugotose lagūnose bei kanaluose, taip pat gilesnėse išorinio rifo šlaito dalyse. Jaunikliai dažniausiai būna atsiskyrę, o suaugę aptinkami porose. Planktonu mintanti rūšis, kuri paprastai gyvena keletą metrų nuo rifo.
Mėlyntaškis gruperis 
Cephalopholis miniata
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: akmeniniai ešeriai (lot. Serranidae)
Maksimalus dydis: 45 cm TL;
Aplinka: rifų; ne migracijos; jurinė; gylis siekia nuo 2 iki 150 m
Klimatas: tropinis; 40˚N - 40˚S
Paplitimas: Indijos-Ramusis vandenynai: Raudonoji jūra iki Durbano, pietų Afrika į rytus iki Kiribačio Line salų; įskaitant didesnę dalį salų Indijos ir vakarų-centriniame Ramiajame vandenyne.
Biologija: gyvena koralinių rifų gėluose vandenyse; daug dažniau aptinkamas neapsaugotose rifų teritorijose negu apsaugotose. Maitinasi žuvimis (80 %) ir vėžiagyviais.
Žydrasis gruperis
Epinephelus flavocaeruleus
Klasė: Actinopterygii (stipinpelekės)
Būrys: Perciformes (ešeržuvės)
Šeima: Serranidae (akmeniniai ešeriai)
Maksimalus dydis: 90 cm
Maksimalus svoris: 15 kg
Aplinka: rifų; gylis siekia nuo 10 iki 150 m.
Klimatas: tropinis; 19°Š - 36°P, 23°R - 98°V.
Paplitimas: Indijos vandenynas: Adeno įlanka į pietus link Port Alfredo, pietų Afrika, į rytus link šiaurės vakarų Sumatros salos Indonezijoje. Taip pat aptinkami vakarų Indijos vandenyno salose, įskaitant Cargados Carajos seklumas bei Rodrigeso salą.
Biologija: jaunikliai gyvena sekliuose rifuose, tuo tarpu suaugę aptinkami gilesniuose rifuose. Minta daugeliu žuvų, krabais, krevetėmis, langustais, kalmarais ir mažais aštuonkojais.
Mėlyndryžis Lutjanas
Lutjanus kasmira
Šeima: lutjaninės (lot. Lutjanidae)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Maksimalus dydis: 40 cm
Aplinka: rifų; jūrinė; gylis siekia nuo 3 iki 265 m.
Klimatas: tropinis; 35° Š - 35°P.
Paplitimas: Indijos - Ramusis vandenynai: Raudonoji jūra ir rytų Afrika iki Markizų bei Line salų. Nuo šiaurės iki pietų Japonijos, į pietus iki Australijos. Pietryčių Atlanto vandenynas: rytų Londonas ir Pietų Afrika.
Biologija: gyvena koraliniuose rifuose, pasitaiko sekliose lagūnose bei ant išorinių rifų šlaitų. Dienos metu dažnai aptinkama didelėmis grupėmis aplink koralų darinius, urvus ar laivų liekanas.
Napoleonžuvė 
Cheilinus undulatus
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: lūpažuvinės (lot. Labridae)
Maksimalus dydis: 229 cm SL; maksimalus publikuotas svoris 191 kg; amžius - 32 metai.
Aplinka: rifų, jūrinė; gylis siekia nuo 1iki 60 m
Klimatas: tropinis; 30˚N - 23˚S
Paplitimas: Indijos-Ramusis vandenynai: Raudonoji jūra iki pietų Afrikos bei iki Tuamoto salų, į šiaurę iki Ryukyu salų, į pietus iki Naujosios Kaledonijos.
Biologija: gyvena stačiuose išorinių rifų šlaituose, kanalų šlaituose ir išilgai lagūnos rifų. Paprastai pavienės, bet aptinkamos ir porose. Jaunikliai yra sutinkami lagūnos rifuose, koralų pilnose teritorijose, kur gausu raguotojo paparčio Acropora koralų; taip pat dumbliniuose rifuose ar jūros žolėse. Suaugusios žuvys plaukioja skersai rifų ir naktį ilsisi rifų urvuose bei koralinėse seklumose. Pirminis maistas yra moliuskai, žuvys, jūrų ežiai, vėžiagyviai ir kiti bestuburiai gyvūnai.
Mėnulžuvė 
Thalassoma lunare
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: lūpažuvinės (lot. Labridae)
Maksimalus dydis: 25 cm TL;
Aplinka: rifų; jūrinė; gylis siekia nuo 1 iki 20 m
Klimatas: subtropinis; 24 - 28˚C; 30˚N - 32˚S
Paplitimas: Indijos-Ramusis vandenynai: Raudonoji jūra ir rytų Afrika iki Line salų, į šiaurę iki pietų Japonijos, į pietus iki Lordo Howe salos bei šiaurės Naujosios Zelandijos.
Biologija: aptinkamos viršutinėse lagūnos bei pakrančių rifų dalyse; taip pat apsaugotuose, į jūrą nusidriekusiuose rifuose.
Ispaniška lūpažuvė
Bodianus rufus
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: lūpažuvinės (lot. Labridae)
Maksimalus dydis: 40 cm TL;
Aplinka: rifų; jūrinė; gylis siekia nuo 1iki 70 m
Klimatas: tropinis; 22 - 28˚; 32˚N -
Paplitimas: Vakarų Atlanto vandenynas: Bermudai. Pietų Florida (JAV) pro Meksikos įlanką ir Karibų jūrą iki pietų Brazilijos.
Biologija: gyvena akmenuotuose ir koraliniuose rifuose. Maitinasi dygliuotomis jūrų žvaigždėmis, vėžiagyviais, moliuskais bei jūrų ežiais. Jaunikliai lengvai pasigauna parazitų iš didesnių žuvų.
Raudonkrūtė lūpažuvė
Cheilinus fasciatus
Klasė: Actinopterygii (stipinpelekės)
Būrys: Perciformes (ešeržuvės)
Šeima: Labridae (lūpažuvės)
Maksimalus dydis: iki 40 cm ilgio
Aplinka: lagūnų, rifų, gylis iki 60 m
Klimatas: tropinis; 30°Š - 23°P
Paplitimas: Aptinkama Raudonojoje jūroje, nuo Rytų Afrikos iki Mikronezijos ir Samoa, šiaurėje iki Ryukyu salų.
Biologija: Suaugę būna iki 40 cm ilgio, turi raudonas dėmes ant galvos, o vyriškos lyties atstovai ištįsusią uodegos peleko viršutinę dalį. Maitinasi įvairiais bestuburiais įskaitant moliuskus, vėžiagyvius ir jūrų ežius. Ikrus deda dumblių sąnašynuose ir smėlyje.
Dryžuotasis plataksas 
Chaetodipterus faber
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: efipinės (lot. Ephippidae)
Maksimalus dydis: 91 cm TL;
Aplinka: rifų; sūroka; jūrinė; gylis siekia nuo 3 iki 35 m
Klimatas: subtropinis; 43˚N - 24˚S
Paplitimas: Vakarų Atlanto vandenynas: Naujoji Anglija, Masačūsetsas, JAV ir Meksikos šiaurinė įlanka iki pietryčių Brazilijos.
Biologija: gausu sekliuose pakrančių vandenyse, nuo mangrovių ir smėlėtų paplūdimių iki laivų nuolaužų ir uostų. Suaugę dažnai aptinkami dideliuose būriuose iki 500 žuvų. Maitinasi dugniniais bestuburiais gyvūnais, kaip antai: vėžiagyviais, moliuskais, anelidais bei planktonu.
Ovalinis plataksas 
Platax orbicularis
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: efipinės (lot. Ephippidae)
Maksimalus dydis: 50 cm TL;
Aplinka: rifų; sūroka; jūrinė; gylis siekia nuo 5 iki 30 m
Klimatas: tropinis; 32˚N - 23˚S
Paplitimas: Indijos-Ramusis vandenynai: Raudonoji jūra ir rytų Afrika iki Tuamoto salų, į šiaurę iki pietų Japonijos, į pietus iki šiaurės Australijos ir Naujosios Kaledonijos.
Biologija: jaunikliai aptinkami pavieniai arba mažose grupėse tarp mangrovių bei iš vidaus apsaugotų lagūnų, o suaugę išplaukia į atvirus vandenis virš smėlėtų gilių lagūnų teritorijų, kanalų bei į jūrą nusidriekusių rifų, pasiekdami mažiausiai 30 m gylį. Maitinasi dumbliais, bestuburiais gyvūnais ir mažomis žuvytėmis.
Juodoji ragžuvė 
Odonus niger
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: dygliapilvės (lot. Tetraodontiformes)
Šeima:ragžuvinės (lot. Balistidae)
Maksimalus dydis: 50 cm TL;
Aplinka: rifų; migracijos tarp vandenynų; jūrinė; gylis siekia nuo 5 iki 40 m
Klimatas: tropinis; 32˚N - 24˚S
Paplitimas: Indijos-Ramusis vandenynai: Raudonoji jūra į pietus iki Durbano, Pietų Afrika į rytus iki Markizų bei Bendruomenės salų, į šiaurę iki pietų Japonijos, į pietus iki pietų didžiojo barjerinio rifo Australijoje ir Naujojoje Kaledonijoje; per visą Mikroneziją.
Biologija: aptinkamos srovių išplautuose į jūrą nusidriekusiuose koraliniuose rifuose. Dažnai sudaro asociacijas ir maitinasi zooplanktonu bei pintimis.
Ragžuvė klounas
Balistoides conspicillum
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: dygliapilvės (lot. Tetraodontiformes)
Šeima: ragžuvinės (lot. Balistidae)
Maksimalus dydis: 50 cm TL
Aplinka: rifų; jūrinė; sūroka; gylis siekia nuo 1 iki 75 m
Klimatas: tropinis; 43˚Š - 32˚P
Paplitimas: Indijos-Ramusis vandenynai: Rytų Afrika į pietus iki Durbano, Pietų Afrika į rytus pro Indoneziją iki Samoa, į šiaurę iki pietų Japonijos ir į pietus iki Naujosios Kaledonijos.
Biologija: pavienė rūšis aptinkama neužterštuose rifuose, nusidriekusiuose į jūrą greta su staigiai gilėjančiomis vietomis. Aptinkama visoje paplitimo teritorijoje. Maitinasi jūrų ežiais, krabais ir kitais vėžiagyviais, moliuskais ir gaubtagyviais.
Auksaspalvė dorada
Anisotremus virginicus
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: doradinės (lot. Haemulidae)
Maksimalus dydis: 40,6 cm
Aplinka: rifų; jūrinė; gylis siekia nuo 2 iki 20 m
Klimatas: subtropinis; 32˚ Š - 33˚ P
Paplitimas:Vakarų Atlanto vandenynas: Bermudai (užveistos) ir Florida, nuo JAV iki Brazilijos, įskaitant Meksikos įlanką ir Karibų jūrą.
Biologija: gyvena rifuose ir akmenuotame dugne. Maitinasi naktimis moliuskais, echinodermomis, anelidais ir vėžiagyviais.
Noragžuvė
Selene vomer
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: stauridinės (lot. Carangidae)
Maksimalus dydis: 48.3 cm TL;
Aplinka: dugninė; sūroka; jūrinė; gylis siekia nuo 1 iki 53 m
Klimatas: subtropinis; 47˚N - 35˚S
Paplitimas: Vakarų Atlanto vandenynas: Meinas iki Floridos, JAV (gali būti nuo Naujosios Škotijos Kanadoje), išilgai centrinės bei Pietų Amerikos pakrančių iki Urugvajaus, įskaitant Bermudus ir Meksikos įlanką.
Biologija: aptinkamos sekliuose pakrančių vandenyse, paprastai virš kieto ar smėlėto dugno. Jauniklių galima aptikti upių žiotyse bei toliau nuo smėlėtų paplūdimių. Randama būriuose, tačiau gali plaukioti ir mažomis grupelėmis ar poromis.
Geltonuodegis cezijus 
Caesio cuning
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: cezijinės (lot. Caesionidae)
Maksimalus dydis: 60 cm TL;
Aplinka: rifų; ne migracijos; jūrinė; gylis siekia 60 m
Klimatas: tropinis; 30˚N - 20˚S
Paplitimas: Indijos-Vakarų Ramusis Vandenynas: Šri Lanka iki Vanuatu; pietų Japonija iki šiaurės Australijos.
Biologija: gyvena pakrantės teritorijose, dažniausiai virš akmenuotų ir koralinių rifų. Sudaro būrius vidutinio gylio vandenyse ir maitinasi zooplanktonu.
Geltonoji laputė 
Siganus vulpinus
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: siganinės (lot. Siganidae)
Maksimalus dydis: 24 cm TL;
Aplinka: rifų; jūrinė;
Klimatas: tropinis; 26 - 28˚C; 30˚N - 30˚S
Paplitimas: Vakarų Ramusis vandenynas: vakarų Filipinai, Indonezija, Naujoji Gvinėja, didysis barjerinis rifas, Vanuatu, Naujoji Kaledonija, Karolinos salos, Nauru ir Kiribatis.
Biologija: kartais teritorinės, pasitaiko lagūnų ir į jūrą nusidriekusių rifų teritorijose, gausiose koralų. Paprastai aptinkamos pavienės arba porose, bet jaunikliai ir pusiau subrendusios žuvys retkarčiais aptinkamos dideliuose būriuose tarp Acropora, kur jos maitinasi dumbliais, augančiais ant negyvų koralų šakų.
Neoglyphidodon melas
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: (lot. Pomacentridae)
Maksimalus dydis: 18 cm;
Aplinka: rifų; atvira jūra iki 12 metrų;
Klimatas: tropinis; 30˚N - 30˚S
Paplitimas: Raudonoji jūra, rytinė Afrikos pakrantė iki Indo-Malajo (Malaizijos dalis) archipelago, Filipinų, Taivanio, Riukiu salų, Palau, Naujoji Gvinėjos, Saliamono salų, Vanuatu ir šiaurinės Australijos pakrantės.
Biologija: sutinkama lagūnose ir rifuose, į jūrą nukreiptoje dalyje, kartais bangomūšos vietose. Jaunikliai laikosi prie Acropora, o suaugę prie Tridacna moliuskų, kurių išmatomis kartais maitinasi. Subrendę gyvena pavieniui arba poromis.
Mėlynjuostis damselis
Paraglyphidodon oxyodon
Klasė: stipinpelekės (lot. Actinopterygii)
Būrys: ešeržuvės (lot. Perciformes)
Šeima: (lot. Pomacentridae)
Maksimalus dydis: 15 cm;
Aplinka: rifų; atvira jūra iki 4 metrų;
Klimatas: tropinis;
Paplitimas: Indonezijos - Australijos archipelagas, įskaitant Filipinus ir Timoro jūrą
Biologija: gyvena nuo bangų apsaugotose lagūnose, pakrantės rifuose, kur yra nuolatinė vandens kaita. Laikosi būriais.
